| 330 KV ELEKTROS PERDAVIMO ORO LINIJOS KLAIPĖDA–TELŠIAI STATYBOS SPECIALIOJO PLANO BAIGIAMOJO SUSIRINKIMO-KONFERENCIJOS PROTOKOLO PROJEKTAS (PLUNGĖ) |
|
Laikas: 2010-01-13 10:00 val.
Vieta: susirinkimas Plungės rajono savivaldybės darbuotojų sprendimu perkeltas į Plungės miesto seniūnijos konferencijų salę, Vytauto g. 12, Plungė.
DALYVIAI (dėl sąrašo reikia kreiptis atskiru užklausimu)
Planavimo organizatorius – AB „Lietuvos energija“:
AB „Lietuvos energija“ technologijų direktorius Valdas Bancevičius
AB „Lietuvos energija“ investicinių projektų vadovė Nijolė Ivanicienė
Specialiojo plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“:
UAB „Sweco Lietuva“ – viceprezidentas Aidas Vaišnoras
UAB „Sweco Lietuva“ planavimo skyriaus vadovas Tomas Varneckas
Pirmininkaujantis – AB „Lietuvos energija“ technologijų direktorius Valdas Bancevičius
Sekretoriaujanti – AB „Lietuvos energija“ investicinių projektų vadovė Nijolė Ivanicienė
Svarstomo projekto pavadinimas:
330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialusis planas.
Planavimo pagrindas – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 4-222 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“.
Baigiamąjį susirinkimą-konferenciją pradėjo susirinkimo pirmininkas, AB „Lietuvos energija“ technologijų direktorius Valdas Bancevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad susirinkimo protokolas bus parengtas per 3 d. d. po susirinkimo, o suinteresuotos visuomenės pastabos dėl baigiamojo susirinkimo-konferencijos protokolo galės būti teikiamos raštu per 3 d. d. nuo protokolo paskelbimo. Susipažinti su parengtu susirinkimo protokolu bus galima:
* planavimo organizatoriaus, AB „Lietuvos energija“ internetiniame puslapyje (www.le.lt);
* planavimo organizatoriaus AB „Lietuvos energija” būstinėje, A. Juozapavičiaus 13, LT-09310 Vilnius, tel. (8 5) 278 2408, (8 5) 278 2416;
* specialiojo plano rengėjo, UAB „Sweco Lietuva“, būstinėje V. Gerulaičio g. 1, LT-08200 Vilnius, tel. (8 5) 219 66574.
Susirinkimo pirmininkas visuomenei ir jų atstovams priminė, kad susirinkimo metu, kaip ir per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį, galima raštu pateikti siūlymus rengiamam specialiajam planui. Susirinkimo metu galima teikti pasiūlymus pagal susirinkimo metu pateiktą pasiūlymų teikimo formą. Gauti pasiūlymai registruojami. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad konsultavimosi procedūra, visuomenės dalyvavimas ir pasiūlymų teikimas yra baigiamas kartu su baigiamojo susirinkimo-konferencijos pabaiga.
Susirinkimo metu buvo galima dar kartą susipažinti su rengiamų 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiuoju planu ir parinktų sprendinių brėžiniais.
Susirinkimo pradžioje susirinkimo pirmininkas V. Bancevičius pristatė esamą elektros energijos perdavimo tinklų sistemą Lietuvoje, pabrėždamas įgyvendinamo projekto svarbą ir būtinumą. Vėliau pasisakė specialiojo plano rengėjo, UAB „Sweco Lietuva“, planavimo skyriaus vadovas Tomas Varneckas, kuris pristatė rengiamą 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialųjį planą.
Pagrindiniai minėti aspektai:
AB „Lietuvos energija“ žemės sklypų savininkams siūlo kompensaciją, kuri apskaičiuota remiantis LR Vyriausybės patvirtinta metodika „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“ (Žin. 2004, Nr. 175-6486), padidinant šią sumą 30 proc. Minimali siūloma kompensacija – 500 Lt. Be to, kompensuojama ir už miško žemės nuvertėjimą, ko metodikoje nenumatyta.
* Kompensacija išmokama:
- už statybos metu sunaikintus pasėlius ir sodinius;
- už iškertamą mišką;
- už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
Pažymėta, kad už statybos metu sunaikintus pasėlius kompensuojama vienerių metų derliaus iš atitinkamos sklypo dalies vertė. Likusi sumos dalis yra už neterminuotą, vienkartinį, sklypo vertės pasikeitimą. Atkreiptas dėmesys, kad kompensaciją galima mokėti ir ne vieną kartą, o periodiškai, išskaidant sklypui apskaičiuotą sumą dalimis, tačiau planavimo organizatoriaus ir specialiojo plano rengėjo nuomone, sklypų savininkams naudingiau visą sumą gauti iškart nei susirinkti ją per, pavyzdžiui, 10 metų.
Specialiojo plano rengėjas, išnagrinėjęs iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos gautus pasiūlymus ir pastabas, akcentavo šiuos dažniausiai pasitaikiusius visuomenės ar jų atstovų klausimus:
* Kodėl išmoka yra vienkartinė, o ne periodinė kompensacija?
Atsakymas (A): Nepriklausomai nuo kompensacijos išmokėjimo būdo, apskaičiuota kompensacijos suma nekinta tik išskaidoma į lygias dalis sutartam išmokėjimo periodui. Žemės savininkas gali pasirinkti kompensacijos išmokėjimo būdą, tačiau planavimo organizatorius ir specialiojo plano rengėjas siūlo žemės savininkams pasirinkti vienkartinės išmokos būdą.
* Kada bus išmokama kompensacija?
A: Kompensacija išmokama po specialiojo plano patvirtinimo. Specialųjį planą tvirtins Energetikos ministras.
* Ar už gautą kompensaciją mokamas pajamų mokestis?
A: Specialiojo plano rengėjas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau - VMI) dėl išaiškinimo ar turi būti mokamas pajamų mokestis ir gautas atsakymas, kad šis mokestis netaikomas gautoms kompensacijos, t. y. pajamų mokesčio mokėti nereikės. Su gautu VMI išaiškinimu buvo galima susipažinti susirinkimo metu.
* Kas apmoka išlaidas susijusias su servituto sutarties sudarymu?
A: Išlaidas, susijusias su servituto nustatymo sutarties sudarymu, apmoka planavimo organizatorius – AB „Lietuvos energija“.
* Kodėl tiesiama oro perdavimo linija, o ne kabelis?
A: Elektros energijos perdavimo tinklų plėtra finansuojama per elektros energijos tarifą, surenkamą iš visų gyventojų, todėl AB „Lietuvos energija“, turi būti socialiai atsakinga ir planuoti racionaliai bei ekonomiškai. 330 kV kabelių elektros linijos statyba yra sudėtingesnė ir brangesnė už oro linijos, gedimai aptinkami ir remonto bei avarijų likvidavimo darbai atliekami žymiai ilgiau. Tai itin sumažintų Klaipėda–Telšiai linijos patikimumą, kas yra itin svarbu įvertinant jos reikšmę planuojant Lietuvos elektros jungtį su Švedija.
* Koks yra saugus atstumas iki gyvenamųjų statinių?
A: Projektuojant 330 kV įtampos elektros oro liniją Klaipėda–Telšiai buvo atsižvelgiama į higienos normas HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ reikalavimus, kuri nuo 330 kV linijų numato 250 m atstumą iki gyvenamųjų namų, o išimtiniais atvejais, kai vietinės sąlygos neleidžia įvykdyti šio reikalavimo, 330 kV įtampos elektros oro linijas leidžia priartinti prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų iki 20 m, užtikrinant, kad oro linijų elektrinio lauko stipris po laidais neviršys 5 kV/m. Galimybė priartinti oro linijas prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų turi būti suderinta su visuomeninės sveikatos priežiūros institucijomis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (PAV), kurios apimtyje buvo nagrinėjamas ir poveikis visuomenės sveikatai bei tikslinama sanitarinė apsaugos zona (prieš atsakingai institucijai priimant sprendimą dėl veiklos leistinumo), buvo derinama su Telšių ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrais. Šios institucijos leido sumažinti atstumus nuo planuojamos elektros linijos iki gyvenamųjų statinių, jeigu elektrinio lauko stipriai po laidais neviršija 5 kV/m.
Parengus PAV ataskaitą ir atlikus analizę, buvo nustatyta, kad minimalus atstumas iki gyvenamų pastatų turi būti ne mažesnis kaip 30 m. Specialiojo plano rengėjas PAV ataskaitos rezultatą naudojo kaip išeities duomenis specialiojo plano sprendiniams konkretizuoti. Nepaisant PAV nurodyto 30 m atstumo, elektros perdavimo liniją buvo siekiama suplanuoti ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamųjų namų.
* Nustačius servitutą žemės sklypo savininkas praras pragyvenimo šaltinį.
A: Kai sklypas naudojamas žemės ūkiui, nutiesus elektros liniją didesnių apribojimų šiai veiklai neatsiras. Elektros linijos apsaugos zonoje ūkinė veikla nėra draudžiama, galimybė užsiimti žemės ūkio veikla minėtoje zonoje išlieka (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Žin., 1993, Nr.71-1334 su vėliausiais pakeitimais)..
* Kas yra servitutas ir kodėl jis nustatomas? Kodėl žemė neišperkama paimant ją visuomenės poreikiams?
A: Pagal Žemės įstatymą, žemės servitutas yra „teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (...), tinkamą naudojimą“ (Žin., 2004, Nr.28-868). Taigi, servitutas nėra žemės paėmimas ar išpirkimas. Tai reiškia, jog į linijos apsaugos zoną patenkančiai žemės sklypo daliai nustatomi tam tikri veiklos apribojimai, o sklypas išlieka žemės savininko nuosavybė.
Planuojant 330 kV elektros oro liniją Klaipėda–Telšiai nebus vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams. LR Žemės įstatyme aiškiai nurodoma, jog žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais: privaloma motyvuotai pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu konkretus žemės sklypas nebus paimtas (Žin., 2004, Nr. 28-868 su vėliausiais pakeitimais). Šio konkretaus projekto atveju tokio poreikio nėra.
* Ar galima nepasirašyti servituto nustatymo sutarties?
A: Žemės sklypų savininkai turi teisę nepasirašyti servituto nustatymo sutarties. Tokiu atveju, jis bus nustatomas apskrities viršininko pasirašomu administraciniu aktu, išmokant kompensaciją, apskaičiuotą pagal LR Vyriausybės patvirtintą metodiką.
* Kodėl ignoruojama LR Konstitucija ir Žemės įstatymas?
A: LR Konstitucijos 23 straipsnis teigia, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai.
To paties straipsnio 3 dalis sako, kad esant visuomenės interesui, kas šiuo atveju ir yra, nuosavybė, įstatymo nustatyta tvarka gali būti liečiama už ją teisingai atlyginant.
Žemės įstatymo 45 straipsnis teigia, kad žemė gali (ne privalo) būti paimama ir tik išimtinais atvejais (t. y. kai nėra kitų alternatyvų). Šiuo atveju, kita alternatyva (t. y. – nustatyti servitutą) yra, todėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (ŽPVP) netaikoma.
* Kodėl specialiojo plano rengėjas keitė sprendinius keletą kartų?
A: Vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 21-617 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais), specialusis planas rengiamas etapais: esamos būklės analizė, koncepcijos rengimo stadija ir sprendinių konkretizavimo stadija. Koncepcijos tikslas yra pateikti visuomenei galimas alternatyvas ir sulaukti kaip galima daugiau visuomenės pastabų ir pasiūlymų, siekiant parinkti aplinkosauginiais ir technologiniai aspektais tinkamiausią bei visuomenės požiūriu priimtiniausią elektros linijos vietą.
Atkreiptas dėmesį, kad:
- 2009 m. sausio mėnesį visuomenei buvo pristatyti koncepcijos brėžiniai.
- 2009 m. spalio mėnesį viešai ekspozicijai pateikti sukonkretinti sprendiniai, įvertinant poveikio aplinkai vertinimo rezultatus bei gautas visuomenės pastabas ir pasiūlymus.
Skirtingose planavimo stadijose brėžiniai skyrėsi, nes buvo tikslinami ir nuolat atnaujinti patiekiami visuomenės vertinimui.
* Kodėl linija eina per „mano mišką ar šienaujamą pievą“, kai šalia yra iškirsta miško plynė arba nešienaujama pieva?
A: Iškirsti/neiškirsti miškai, šienaujamos ar nešienaujamos pievos yra laikini reiškiniai, todėl jais vadovautis planuojant kur kas ilgaamžiškesnį objektą yra neracionalu. Kas mokės žemės mokestį po elektros oro perdavimo linijos pastatymo?
A: Žemės mokestį po elektros oro perdavimo linijos pastatymo ir toliau turės mokėti žemės sklypų savininkai, kadangi sklypo savininkas, nustačius servitutą, nepasikeičia, jis ir toliau gali naudoti žemės sklypą žemės ūkiui ir gauti pajamas iš atitinkamo veiklos. Miško savininkams žemės mokestis nėra taikomas, todėl, nepakeitus pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, jis nebus taikomas.
* Kas bus daroma su esamomis ganyklomis, tvoromis?
A: Reikalavimus tvoroms, kitus reikalavimus statiniams po elektros perdavimo oro linijomis nustato elektros įrenginių įrengimo taisyklės (toliau – EĮĮT). Tvoros, esančios projektuojamos oro linijos apsaugos zonoje ir atitinkančios EĮĮT reikalavimus paliekamos tokios, kokios yra. Jeigu statybos metu jas reikės demontuoti, baigus statybos darbus, tvoros bus vėl sumontuojamos Užsakovo lėšomis. Tvoros, esančios projektuojamos oro linijos apsaugos zonoje ir neatitinkančios EĮĮT reikalavimų, yra rekonstruojamos pagal EĮĮT reikalavimus taip pat Užsakovo lėšomis.
Elektrinis piemuo yra mobilus užtvaras. Jo įrengimas oro linijos apsaugos zonoje nereglamentuojamas. Medinėms tvoroms apribojimų nėra, tuo tarpu atstatant metalines tvoras, turės būti įrengiami „oro tarpai“, „pertraukiantis“ tvorą, be to, tvoros turės būti įžeminamos. Visų naujų tvorų statybos sąlygos (po elektros linijos pastatymo), turės būti derinamos su AB „Lietuvos energija“ ir statomos pagal EĮĮT reikalavimus.
* Kas prižiūrės iškirstus miško ruožus po pastatyta elektros oro perdavimo linija?
A: AB „Lietuvos energija“ samdo Rangovą, kuris pagal atitinkamą tvarką ir taisykles atlieka periodinę elektros trasų priežiūrą, išvalo iškirstus miško ruožus, o iškirstą ataugusią medieną atiduoda sklypų savininkams. Planavimo organizatorius patikslino, kad trasų priežiūra paprastai vykdoma kas 8 metus, šlapiose vietose – dažniau. Papildyta, kad vykdant planinius darbus, sklypo savininkui apie tai pranešama iš anksto. Atliekant avarijų likvidavimo darbus, už patirtus nuotolius atlyginama.
* Kiek laiko truks 330 kV elektros oro perdavimo linijos statyba?
A: Elektros oro perdavimo linijos statyba turi būti baigta iki 2013 metų pabaigos. Vienos atramos statyba užtrunka apytiksliai nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių. Tuose sklypuose, kuriuose atramos nestovės, darbai gali trukti iki kelių dienų.
* Ar bus atskirai informuojami žemės sklypų savininkai apie jų sklypuose numatomas statyti atramas, jų tipus bei vietas?
A: Žemės sklypų savininkai atskiru raštu apie jų sklypuose numatomas statyti atramas ir jų vietas nebus informuojami.
Specialiojo plano rengėjui baigus specialiojo plano sprendinių pristatymą ir paaiškinus dažniausiai pasitaikiusių iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos gautų pasiūlymų ir pastabų aptarimą, pirmininkaujantis susirinkimui pasiūlė susirinkimo dalyviams pradėti diskusiją ir užduoti klausimus ar teikti pasiūlymus.
Klausimas (toliau – K.):
Sigita Dirgėlaitė. Susirinkimo metu buvo paminėta, kad iškirstame ruože galės augti medeliai. Kokio aukščio medeliai gali augti po elektros linijomis?
Atsakymas (toliau – A.): Planavimo organizatoriaus atstovas atsakė, kad gali augti greitos rotacijos sodiniai arba kiti augalai iki 4 m. aukščio, suderinus su linijos savininku, kaip pavyzdys paminėtos eglutės.
K.: Sigita Dirgėlaitė. Jeigu būtų įvestas miško mokestis, ar gali sklypų savininkai būti tikri, kad jiems nereikės mokėti šio mokesčio už servitutinę dalį? Ar galima servituto sutartį papildyti tai įvertinančiu punktu?
A.: Planavimo organizatoriaus atstovas paaiškino, kad naujų mokesčių atsiradimo negali komentuoti, nes nedalyvauja tokiame procese. Specialiojo plano rengėjas papildė, kad greičiausiai tektų kreiptis į teismą dėl nuostolių kompensavimo.
K.: Sigita Dirgėlaitė. Apytiksliai kiek metų numatoma linijos eksploatacija?
A.: Planavimo organizatoriaus atstovas atsakė, kad paprastai elektros linijos eksploatuojamos 65 m., remontuojant ir po šio laikotarpio linijos rekonstruojamos. Papildė, kad elektros linija stovės tol, kol neatsiras kitų technologijų elektros energijai perduoti.
K.: Sigita Dirgėlaitė. Jeigu atsirastų poreikis toje pačioje vietoje elektros liniją rekonstruoti, ar servitutai būtų iš naujo nustatomi ar galiotų senieji ir savininkams nepriklausytų kompensacijos?
A.: T. Varneckas paaiškino, kad kompensacija skaičiuojama už 3 dedamąsias: už statybos metu sunaikintus pasėlius ir sodinius, už iškertamą mišką, už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Vykdant elektros linijos rekonstrukcijos darbus būtų kompensuojama tik už rekonstrukcijos metu sunaikintus pasėlius ar kitus padaromus nuostolius.
Planavimo organizatoriaus atstovas papildė, kad rekonstrukcijos darbai apima senų atramų pašalinimą ir naujų, toje pačioje vietoje, statybą bei laidų keitimą.
K.: Sigita Dirgėlaitė. Kiek laiko galima būti po aukštos įtampos elektros laidais ir darbuotis po jais?
A.: Planavimo organizatoriaus atstovas atsakė, kad jeigu susidarantis elektromagnetinis laukas yra mažesnis kaip 1 kV/m ir atstumas tarp linijos laido ir žmogaus yra ne mažiau kaip 6 m., būvimo laikas neribojamas. Šiuos klausimus reglamentuoja higienos norma HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“.
K.: Sigita Dirgėlaitė. Kuris žemės įstatyto straipsnis numato galimybę nustatyti servitutą?
A.: Specialiojo plano rengėjas atsakė, kad tai numato žemės įstatymo 23 straipsnis.
K.: Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja. Kas laukia savininkų, kurie nesutiks pasirašyti servituto nustatymo sutarčių?
A.: T. Varneckas paaiškino, kad tiems sklypų savininkams, kurie laisvu noru nesudarys servituto nustatymo sutarčių, servitutas bus nustatomas apskrities viršininko administraciniu aktu, sumokant kompensaciją, apskaičiuotą remiantis LR Vyriausybės patvirtinta metodika „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“ (Žin. 2004, Nr. 175-6486). AB „Lietuvos energija“ siūlomas 30 proc. priedas nebus išmokėtas.
K.: Saulius Žebrauskis. Kokia procedūra taikoma nustatant servitutą administraciniu aktu?
A.: T. Varneckas atsakė, kad administraciniu aktu nustačius servitutą, VĮ Registrų centre padaroma žyma apie nustatytą servitutą.
K.: Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja. Ar numatyti kadastriniai matavimai sklypams, kuriems servitutas bus nustatomas administraciniu aktu?
A.: T. Varneckas atsakė, kad elektros linijos kadastriniai matavimai bus atlikti, tačiau sklypų, kuriuos kirs linija – ne. Kadastriniai matavimai yra sklypo savininko prievolė.
K.: Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja. Iškirtus miško ruožą, lieka tik miško žemė. Kuo vadovaujantis ir kieno lėšomis bus keičiama kadastro byla, atliekami perskaičiavimai?
A.: A. Vaišnoras paaiškino, kad sumokama kompensacija turėtų padengti visas papildomas išlaidas, susijusias su galimai kitomis veikomis. Žemės įstatymo 23 str. 8 p. teigia, kad, „Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką...“, t.y. AB „Lietuvos energija“.
K.: Saulius Žebrauskis. Jeigu būtų skaičiuojamos periodinės kompensacijos, tai kokiam laikotarpiui?
A.: Specialiojo plano rengėjas atsakė, kad LR Vyriausybės patvirtintoje metodikoje periodinės kompensacijos mokėjimo laikotarpis nenumatytas, todėl jis būtų apspręstas tarpusavio susitarimu.
Nustačius servitutą, apskaičiuojama kompensacija už žemės nuvertėjimą. Susitarti belieka tik ar kompensacija išmokama per vieną kartą, ar padalinama į lygias dalis ir išmokama per sutartą laikotarpį.
K.: Saulius Žebrauskis. Jeigu yra miško paskirties žemė, tuomet savininkas kasmet netenka miško prieaugio. Kodėl nevertinamas miško prieaugis apskaičiuojant kompensacijas?
A.: Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad kompensacijos skaičiuojamos pagal LR patvirtiną metodiką, priešingu atveju negalima būtų taikyti lygiateisiškumo principo visiems sklypų savininkams. T. Varneckas sutiko, kad metodika neįvertina prieaugio, bet skaičiavimai negali būti pagrįsti neegzistuojančiais teisės aktais.
K.: Saulius Žebrauskis. Kaip bus gaunamas leidimas miškui kirsti?
A.: Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad bus keičiamos žemės naudmenos (ne paskirtis), rengiamas miškotvarkos projektas, o šio projekto pagrindu tvarkomas miško kirtimas.
K.: Saulius Žebrauskis. Kompensacijos apskaičiavimo aktą esu gavęs, tačiau man neaišku kaip buvo apskaičiuota kompensacijos dalis už mišku apaugusios dalies žemės nuvertėjimą. Prašau paaiškinti formulę, bei jos dedamąsias.
A.: Specialiojo plano rengėjas pasiūlė dėl individualių klausimų, bei kompensacijų apskaičiavimų dedamųjų kreiptis atskirai iš karto po susirinkimo.
K.: Saulius Žebrauskis. Ar yra kitas būdas, be teismo, derėtis dėl didesnės kompensacijos?
A.: Planavimo organizatoriaus atstovas pasiūlė pateikti dokumentus, įrodančius išlaidas, kurios patirtos siekiant pagerinti sklypo būklę, rengiant sklypo matavimus ar kitus su žemės sklypu susijusius projektus. Pateiktų dokumentų pagrindu bus peržiūrimos išmokos. Pats kompensacijų apskaičiavimo modelis nebus keičiamas.
K.: Povilas Petkevičius. Man priklausančiame žemės sklype servitutas apima 2,4 ha plotą, 0,5 servituto ploto užima miškas, likusi dalis taip pat yra apsodinta mišku (jaunuolynas). Šią vasarą atlikti kadastriniai matavimai, tačiau duomenų įregistravimas užtruko. Atlikta jaunojo medyno inventorizacija ir taksacija. Manau, kad man paskaičiuota kompensacija yra per maža.
A.: Specialiojo plano rengėjas atsakė, kad žemės ploto užsodinimas jaunuolynu yra papildomos išlaidos. Pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, planavimo organizatorius nagrinės nuostolių atlyginimo galimybę.
K.: Antanas Dirgėla. Išsakė susirūpinimą dėl elektros linijų poveikio gyvulių sveikatai.
A.: Planavimo organizatoriaus atstovas paaiškino, kad higienos normos neriboja gyvulių buvimo po linijomis.
A. Vaišnoras papildė, kad poveikis aplinkai ir visuomenei išnagrinėtas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kurią patvirtino LR aplinkos ministerija (2009-08-27 raštas Nr. (1-15)-D8-7439).
K.: Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja. Ar galite užtikrinti, kad visi žemės sklypų savininkai buvo informuoti, su jais susisiekta, o ne automatiškai perkelti į sąrašą, kuriems servitutas bus nustatomas administraciniu aktu?
A.: Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad visi sklypų savininkai, apie kuriuos buvo gauti duomenys iš VĮ Registrų centras ir, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, buvo informuoti registruotu laišku arba susisiekta asmeniškai. Labai maža dalis savininkų nebuvo informuoti, nes nedeklaruota gyvenamoji vieta, negyvena Lietuvoje, mirę, o paveldėtojai nesusitvarkę dokumentų.
K.: Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja. Iki kada dar galima sudaryti servituto nustatymo sutartį?
A.: Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad sutartys gali būti sudaromos iki specialiojo plano patvirtinimo, apytiksliai apie 1 mėn. Patvirtinus specialųjį planą sutarčių pasirašymas netenka prasmės, nes servitutai bus nustatyti administraciniu aktu. Planavimo organizatoriaus atstovas papildė, kad informacija apie projekto eigą bus skelbiama planavimo organizatoriaus tinklapyje www.le.lt.
K.: Antanas Dirgėla. Išdėstė nepasitenkinimą derybininkų darbu, reikalavimu pasirašyti.
A.: Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad derybininkai galėjo rinkti parašus kaip įrodymą, kad buvo susisiekę su sklypo savininkais. Servituto nustatymo sutartys sudaromos tik dalyvaujant notarui. Nesusipratimai su žemės sklypų savininkais galėjo kilti tokiu atveju, kai VĮ Registrų centre nėra pažymėtos sklypo ribos. Šiuo atveju specialiojo plano rengėjas neturėjo informacijos apie tokius sklypus ir kas yra jų savininkai. Pastaruoju metu tikslinama informacija apie sklypus, kurių ribos neįregistruotos VĮ Registrų centras.
K.: Kas laukia savininkų, kurie nesutiks pasirašyti sutarčių?
A.: Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad nesutikus sudaryti sutarties servitutas bus nustatomas apskrities viršininko administraciniu aktu.
Pasibaigus klausimams susirinkimo pirmininkas padėkojo visiems už aktyvų dalyvavimą „330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“ susirinkime– konferencijoje ir paskelbė susirinkimą baigtu.
Protokolo pasirašymo data: 2010-01-xx
Specialiojo plano baigiamojo susirinkimo-konferencijos pirmininkas
Valdas Bancevičius
|
